rastvedyba

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS SOCIALINIŲ MOKSLŲ STUDIJŲ RAŠTO DARBŲ RENGIMO BENDRIEJI METODINIAI PATARIMAI Ekonomikos ir vadybos fakulteto studentams 2 Rengėjai: Vilija Aleknevičienė Vilma Atkočiūnienė Dalia Juočiūnienė Valdemaras Makutėnas Lina Marcinkevičiūtė Astrida Slavickienė Neringa Stončiuvienė Lina Šarlauskienė Vlada Vitunskienė Danutė Zinkevičienė Sudarytojas Valdemaras Makutėnas Aprobuota Ekonomikos ir vadybos fakulteto Studijų komisijoje 2010 m. balandžio 7 d., protokolo Nr. 2. 3 SL399. 2010 08 31. Sp. l. 4,0 A4 form. Užs. Nr. 34. Tiražas 30 egz. Leido ir spausdino LŽŪU Leidybos centras, 2010. Studentų g. 11, LT-53361 Akademija, Kauno r. 4 TURINYS LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS.................................................................................1 ĮVADAS...............................................................................................................................................5 1. PAGRINDINĖS STUDIJŲ DARBŲ RŪŠYS.................................................................................6 1.1. Referatas....................................................................................................................................6 1.2. Kursinis darbas..........................................................................................................................6 1.3. Kursinis projektas......................................................................................................................7 1.4. Profesinės veiklos praktikos ataskaita.......................................................................................8 1.5. Pagrindinių universitetinių studijų baigiamasis darbas.............................................................8 1.6. Magistrantūros studijų baigiamasis darbas................................................................................9 2. BENDRIEJI DARBŲ RENGIMO REIKALAVIMAI...................................................................12 LITERATŪRA...................................................................................................................................18 ..........................................................................................................................................................18 PAGRINDINIŲ UNIVERSITETINIŲ STUDIJŲ (BAKALAURO) BAIGIAMOJO DARBO UŽDUOTIS...............................................................................................25 1 lentelė. Lietuvos bendrasis vidaus produktas ir jo struktūra (Lietuvos statistikos metraštis, 2008).............................................................................................28 PAGRINDINIŲ SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS.........................................................................................33 Pirminiai ir antriniai duomenys......................................................................................................35 5 ĮVADAS Kiekvienas studentas privalo rašyti studijų programose numatytus savarankiškus darbus – individualiąsias, grupines užduotis, referatus, kursinius darbus ar projektus, parengti profesinės veiklos praktikos ataskaitą, o baigdamas studijas – pagrindinių universitetinių ar magistrantūros studijų baigiamąjį darbą. Šios metodinės priemonės tikslas – pateikti pagrindinius metodinius, darbo turinio ir įforminimo reikalavimus, taikomus visiems Ekonomikos ir vadybos fakulteto studentams studijų metu ruošiamiems darbams rengti. 6 1. PAGRINDINĖS STUDIJŲ DARBŲ RŪŠYS 1.1. Referatas Referatas – savarankiškas studijų darbas, skirtas išsamiai nagrinėti konkrečią teorinę temą (klausimą). Rašant referatą, siekiama ugdyti studentų gebėjimus sukaupti pasirinkta tema informaciją, ją analizuoti, sisteminti ir apibendrinti. Antrosios pakopos studijų studentai, rašydami referatus, turi susiformuoti įgūdžius identifikuoti mokslines problemas. Referate nagrinėjama tam tikra tema (klausimas), remiantis įvairiais literatūros šaltiniais. Rašant referatą naudojama dalykinė ir mokslinė literatūra, teisės aktai, statistiniai duomenys. Referatai gali būti individualūs ir grupiniai (pastaruoju atveju nurodant kiekvieno studento indėlį). Rekomenduojama darbo apimtis yra 10–15 puslapių (pradedant įvadu ir baigiant išvadomis). Grupinių darbų apimtis yra didesnė. Konkrečią apimtį nustato dėstytojas. Referatą sudaro įvadas, dėstymas, išvados (1 lentelė). 1 lentelė. Referato sudėtis ir turinio reikalavimai Sudėtinės dalys Įvadas Turinio reikalavimai Įvade aprašomas pasirinktos temos aktualumas, darbo objektas, tikslas, uždaviniai, naudoti tyrimo metodai. Referato aktualumo pagrindimas turi atskleisti asmeninį autoriaus poreikį tirti pasirinktą klausimą. Referato tikslas nurodo tyrimo kryptį. Darbo uždaviniai rodo pasirinktą tikslo sprendimo būdą, t. y. kaip bus siekiama užsibrėžto tikslo. Tyrimo tikslas ir uždaviniai formuluojami veiksmažodžių bendratimi: pateikti, palyginti, nustatyti, ištirti. Įvadas baigiamas išvardinant naudotus tyrimo metodus Šioje dalyje apžvelgiama įvairių sąvokų, terminų, reiškinių samprata pasirinkta tema, išanalizuojama, susisteminama ir apibendrinama įvairių mokslininkų nuomonė, išsakoma referato autoriaus nuomonė apie nagrinėjamą problemą. Stengiamasi išryškinti esminius teiginius bei idėjas, reikšmingas nagrinėjant temą (klausimą) Referato išvadose pateikiami esminiai apibendrinimai, kiekvieno uždavinio sprendimo rezultatai, siekiant tikslo Dėstymas Išvados Referate turi būti tokia dėstymo seka: antraštinis lapas (1 priedas), turinys (7 priedas), referato sudėtinės dalys (1 lentelė), literatūros sąrašas (10 priedas). 1.2. Kursinis darbas Kursinis darbas – savarankiškas studijų darbas, skirtas pritaikyti teorines žinias konkretaus subjekto pasirinktai veiklos sričiai vertinti. Kursinis darbas padeda ugdyti studentų gebėjimą taikyti specialiojo lavinimo dalykų teorines žinias empiriniams tyrimams atlikti ir subjekto esamai būklei įvertinti. Rašant kursinį darbą naudojama dalykinė ir mokslinė literatūra, teisės aktai, statistiniai ir empiriniai duomenys. Antrosios pakopos studijų studentai, rašydami kursinius darbus, turi susiformuoti gebėjimą identifikuoti mokslinę problemą, atlikti bandomąjį tyrimą ir pasiūlyti problemų sprendimo būdus. Rekomenduojama darbo apimtis yra 20 – 25 puslapiai (pradedant įvadu ir baigiant išvadomis). Kursinį darbą sudaro: įvadas, teorinė ir analitinė dalys, išvados (2 lentelė). 7 2 lentelė. Kursinio darbo sudėtis ir turinio reikalavimai Sudėtinės dalys Įvadas Teorinė dalis Analitinė dalis Turinio reikalavimai Įvade turi būti pagrįstas temos pasirinkimas, jos aktualumas, praktinė bei teorinė reikšmė, nurodytas darbo tikslas ir uždaviniai, tyrimo objektas, tyrimo metodai ir nagrinėjamas laikotarpis. Tyrimo tikslas ir uždaviniai formuluojami veiksmažodžių bendratimi: pateikti, palyginti, nustatyti, ištirti Teorinėje darbo dalyje aptariama mokslinė, metodinė ir dalykinė literatūra nagrinėjama tema, apibendrinama įvairių autorių nuomonė ir moksliniai tyrimai analizuojamu klausimu. Argumentuotai išsakoma darbo autoriaus nuomonė Analitinėje darbo dalyje apibūdinamas konkretus subjektas, nagrinėjama šio subjekto veiklos sritis pagal pasirinktą temą, atskleidžiama šios veiklos srities patirtis bei ypatumai. Čia analizuojami nuokrypiai nuo teorinių nuostatų, galiojančių oficialių dokumentų reikalavimų, vidutinių dydžių, nustatomos priežastys, pateikiamas jų vertinimas. Atskiri teiginiai iliustruojami pavyzdžiais – dokumentų, įvairių skaičiavimų ir kitais nuorašais. Analitinė dalis turi sietis su teorine dalimi Išvados turi atspindėti pagrindinius teiginius, išdėstytus kursiniame darbe. Jose pateikiama nagrinėjamos veiklos srities esama būklė, nurodomi teigiami bruožai, atskleidžiami trūkumai ir galimi jų šalinimo būdai Išvados Kursiniame darbe turi būti tokia dėstymo seka: antraštinis lapas (1 priedas), kursinio darbo užduotis (4 priedas), turinys (priedas), kursinio darbo sudėtinės dalys (2 lentelė), literatūros sąrašas (10 priedas), priedai (jei būtini). 1.3. Kursinis projektas Kursinis projektas – savarankiškas studijų darbas, skirtas pritaikyti teorines žinias konkretaus subjekto pasirinktai veiklos sričiai vertinti ir tos veiklos perspektyvai numatyti. Jis ugdo studentų gebėjimą taikyti specialiojo lavinimo dalykų teorines žinias empiriniams tyrimams atlikti, subjekto esamai būklei įvertinti ir perspektyvoms numatyti. Rašant kursinį projektą naudojama dalykinė ir mokslinė literatūra, teisės aktai, statistiniai ir empiriniai duomenys. Rekomenduojama kursinio projekto apimtis yra 25–30 puslapių (pradedant įvadu ir baigiant išvadomis). Kursinį projektą sudaro įvadas, teorinė, analitinė ir projektinė dalys, išvados (3 lentelė). 3 lentelė. Kursinio projekto sudėtis ir turinio reikalavimai Sudėtinės dalys Įvadas Teorinė dalis Analitinė dalis Turinio reikalavimai Įvade turi būti pagrįstas temos pasirinkimas, jos aktualumas, praktinė bei teorinė reikšmė, nurodytas darbo tikslas ir uždaviniai, tyrimo objektas, tyrimo metodai ir nagrinėjamas laikotarpis. Tyrimo tikslas ir uždaviniai formuluojami veiksmažodžių bendratimi: pateikti, palyginti, nustatyti, ištirti Teorinėje darbo dalyje aptariama mokslinė, metodinė ir dalykinė literatūra nagrinėjama tema, apibendrinama įvairių autorių nuomonė ir moksliniai tyrimai analizuojamu klausimu. Argumentuotai išsakoma darbo autoriaus nuomonė Analitinėje darbo dalyje apibūdinamas konkretus subjektas, nagrinėjama šio subjekto veiklos sritis pagal pasirinktą temą, atskleidžiama šios veiklos srities patirtis bei ypatumai. Čia aptariama ir pagrindžiama tyrimo metodika, įvertinami ir pateikiami empirinio tyrimo rezultatai, analizuojami nuokrypiai nuo teorinių nuostatų, galiojančių oficialių dokumentų reikalavimų, vidutinių dydžių, nustatomos priežastys, pateikiamas jų vertinimas. Atskiri teiginiai iliustruojami pavyzdžiais – dokumentų, įvairių skaičiavimų ir kitais nuorašais. Analitinė dalis turi sietis su teorine dalimi Remiantis tyrimo rezultatais ir teorinėmis koncepcijomis, naudojant prognozavimo, modeliavimo ir projektavimo metodus, numatoma tiriamojo objekto būklė ir pagrindžiamos šios būklės pasiekimo priemonės Išvados turi atspindėti pagrindinius teiginius, išdėstytus kursiniame projekte. Jose pateikiama nagrinėjamos Projektinė dalis Išvados 8 Sudėtinės dalys Turinio reikalavimai veiklos srities esama būklė, nurodomi teigiami bruožai, atskleidžiami trūkumai ir galimi jų šalinimo būdai Kursiniame projekte turi būti tokia dėstymo seka: antraštinis lapas (1 priedas), kursinio projekto užduotis (4 priedas), turinys (7 priedas), kursinio projekto sudėtinės dalys (3 lentelė), literatūros sąrašas (10 priedas), priedai (jei būtini). 1.4. Profesinės veiklos praktikos ataskaita Profesinės veiklos praktikos ataskaita – savarankiškas studijų darbas, skirtas aprašyti konkretaus subjekto pasirinktą veiklą. Profesinės veiklos praktikos ataskaita skirta pagilinti studentų specialiojo lavinimo dalykų praktines žinias. Rašant profesinės veiklos praktikos ataskaitą, naudojama dalykinė ir mokslinė literatūra, teisės aktai, statistiniai ir empiriniai duomenys. Rekomenduojama profesinės veiklos praktikos ataskaitos apimtis yra 15 – 20 puslapių (pradedant įvadu ir baigiant išvadomis). Profesinės veiklos praktikos ataskaitą sudaro įvadas, analitinė dalis, išvados (4 lentelė). 4 lentelė. Profesinės veiklos praktikos ataskaitos sudėtis ir turinio reikalavimai Sudėtinės dalys Įvadas Analitinė dalis Išvados Turinio reikalavimai Įvade turi būti nurodytas praktikos tikslas ir uždaviniai, tyrimo objektas, tyrimo metodai ir nagrinėjamas laikotarpis. Tyrimo tikslas ir uždaviniai formuluojami veiksmažodžių bendratimi: pateikti, palyginti, nustatyti, ištirti Analitinėje dalyje apibūdinamas konkretus subjektas, kuriame atliekama praktika, atskleidžiama šio subjekto veiklos srities patirtis, ypatumai, analizuojami jo veiklos rodikliai, pateikiamas jų vertinimas. Atskiri teiginiai iliustruojami pavyzdžiais – dokumentų, įvairių skaičiavimų ir kitais nuorašais Jose įvertinama nagrinėjamos veiklos srities būklė, nurodomi teigiami bruožai, atskleidžiami trūkumai ir galimi jų šalinimo būdai Profesinės veiklos praktikos ataskaitoje turi būti tokia dėstymo seka: antraštinis lapas (1 priedas), turinys (7 priedas), praktikos ataskaitos sudėtinės dalys (4 lentelė), priedai (jei būtini). 1.5. Pagrindinių universitetinių studijų baigiamasis darbas Pagrindinių universitetinių studijų baigiamasis darbas yra kvalifikacinis, skirtas pasirinktai tyrimo problemai spręsti. Rengdamas šį darbą, studentas turi atskleisti teorines žinias nagrinėjama tema, gebėjimus identifikuoti pasirinktą tyrimo problemą, pritaikyti metodiką tyrimams atlikti ir pateikti galimus problemos sprendimo būdus. Rašant pagrindinių universitetinių studijų baigiamąjį darbą naudojama dalykinė ir mokslinė literatūra, teisės aktai, statistiniai ir empiriniai duomenys. Privaloma naudoti literatūrą užsienio kalba. Tai turi sudaryti ne mažiau kaip trečdalį visų šaltinių. 9 Rekomenduojama darbo apimtis yra 35–40 puslapių (pradedant įvadu ir baigiant išvadomis). Pagrindinių universitetinių studijų baigiamąjį darbą sudaro įvadas, teorinė, analitinė ir rezultatinė dalys, išvados (5 lentelė). 5 lentelė. Pagrindinių universitetinių studijų baigiamojo darbo sudėtis ir turinio reikalavimai Sudėtinės Turinio reikalavimai dalys Įvadas Įvade aprašomas temos aktualumas, jos teorinė ir praktinė reikšmė, tyrimo objektas, tikslas ir uždaviniai, metodai bei laikotarpis. Temos aktualumo pagrindimas turi atskleisti asmeninį autoriaus poreikį ją nagrinėti. Tyrimo objektas yra socialinis ar ekonominis reiškinys organizacijoje, regione, šalyje ar pasaulyje. Tyrimo tikslas nurodo tyrimo kryptį, o uždaviniai parodo pasirinktą tikslo sprendimo būdą, t. y. kokiu tyrimo nuoseklumu bus siekiama užsibrėžto tikslo. Tikslas ir uždaviniai turi būti formuluojami veiksmažodžių bendratimi: apibrėžti, įvertinti, nustatyti, palyginti, parengti, pateikti, patikrinti, patikslinti, sudaryti, suformuluoti, sukurti ir pan. Kiekvienam uždaviniui spręsti reikia nurodyti tyrimo metodus. Jie turi būti tinkamai parinkti, pakankami ir reprezentatyvūs. Tyrimo laikotarpis turi būti ne trumpesnis kaip 3 metai Teorinė Šioje darbo dalyje atliekama literatūros analizė, pateikiamos sąvokos, teorijos ir esminės idėjos nagrinėjama dalis tema. Nurodomi autoriai, tyrinėję pasirinktą tyrimo problemą, pateikiami jų tyrimo rezultatai. Parenkami tinkami tyrimų metodai. Argumentuotai išsakoma darbo autoriaus nuomonė Analitinė Šioje darbo dalyje pateikiama tiriamosios problemos situacija, detaliai aprašomas tyrimo objektas, atlikti dalis stebėjimai ir imtis, atliekama pirminės ir antrinės informacijos (žr. 13 priedą) analizė. Čia įvertinami ir pateikiami empirinio tyrimo rezultatai, analizuojami nuokrypiai nuo teorinių nuostatų, galiojančių oficialių dokumentų reikalavimų, vidutinių dydžių, nustatomos priežastys, pateikiamas jų vertinimas. Tam tikri teiginiai iliustruojami pavyzdžiais – dokumentų, įvairių skaičiavimų ir kitais nuorašais. Analitinė dalis turi sietis su teorine dalimi Rezultatai Šioje darbo dalyje priklausomai nuo tyrimo objekto tikslų ir uždavinių pateikiami reiškinių ir rodiklių ar tarpusavio ryšiai bei priklausomybės, tiriamųjų reiškinių ir rodiklių kitimo sąlygos ir apimtys; pateikiama projektinė argumentuota, skaičiavimais pagrįsta tiriamųjų reiškinių, rodiklių kitimo prognozė; pasiūlymai, kaip patobulinti dalis planavimo, organizavimo, apskaitos, kontrolės ir kitus procesus nagrinėjamame subjekte; pasiūlymų socialinis ir (ar) ekonominis pagrindimas Išvados Glaustai pateikti atliktų tyrimų rezultatus bei galimus nustatytos tyrimo problemos sprendimo būdus. Išvadose turi būti pateikti atsakymai į darbo pradžioje iškelto tikslo uždavinių klausimus Pagrindinių universitetinių studijų baigiamajame darbe turi būti tokia dėstymo seka: antraštinis lapas (2 priedas), rektoriaus įsakymu patvirtinta baigiamųjų darbų ir egzaminų vertinimo komisijos sudėtis (2 priedo tęsinys), pagrindinių universitetinių studijų baigiamojo darbo užduotis (5 priedas), santraukos (lietuvių ir užsienio kalbomis) (6 priedas), turinys (7 priedas), baigiamojo darbo sudėtinės dalys (5 lentelė), literatūros sąrašas (10 priedas), priedai (jei būtini). Paskutiniojo (kieto viršelio) lapo vidinėje pusėje reikia priklijuoti A5 formato voką, o į jį įdėti vadovo atsiliepimą ir recenziją. 1.6. Magistrantūros studijų baigiamasis darbas Magistrantūros studijų baigiamasis darbas – kvalifikacinis darbas, skirtas teorinei arba taikomajai mokslinei problemai spręsti. Rengdamas šį darbą, studentas turi atskleisti teorines žinias nagrinėjama tema, gebėjimus identifikuoti teorinę arba taikomąją mokslinę problemą, sukurti arba adaptuoti metodiką tyrimams atlikti ir pateikti galimus problemos sprendimo būdus. 10 Privaloma naudoti literatūrą užsienio kalba. Darbe reikia panaudoti ne mažiau kaip trisdešimt literatūros šaltinių, ne mažiau kaip pusė mokslinių šaltinių turi būti užsienio kalba. Magistrantūros studijų baigiamojo darbo apimtis yra 50–60 puslapių (pradedant įvadu ir baigiant išvadomis). Magistrantūros studijų baigiamąjį darbą sudaro įvadas, teorinė, analitinė, rezultatinė dalys, išvados (6 lentelė). 11 6 lentelė. Magistrantūros studijų baigiamojo darbo sudėtis ir turinio reikalavimai Sudėtinės dalys Reikalavimai Įvade pagrindžiamas temos aktualumas, jos teorinė ir praktinė reikšmė, mokslinė problema ir jos ištyrimo lygis, tyrimo objektas, tikslas ir uždaviniai, metodai bei laikotarpis. Temos aktualumo pagrindimas turi atskleisti asmeninį autoriaus poreikį ją nagrinėti. Mokslinė problema ir jos ištyrimo lygis turi būti grindžiamas pagrindiniais kitų mokslininkų atliktų tyrimų analizės rezultatais. Tyrimo objektas yra socialinis ar ekonominis reiškinys organizacijoje, regione, šalyje ar pasaulyje. Tyrimo tikslas nurodo tyrimo kryptį, o uždaviniai parodo pasirinktą tikslo sprendimo kelią, t. y. kokiu tyrimo nuoseklumu bus siekiama užsibrėžto tikslo. Tikslas ir uždaviniai turi būti formuluojami veiksmažodžių bendratimi: apibrėžti, įvertinti, nustatyti, palyginti, parengti, pateikti, patikrinti, patikslinti, sudaryti, suformuluoti, sukurti ir pan. Kiekvienam uždaviniui spręsti reikia nurodyti tyrimo metodus. Jie turi būti tinkamai parinkti, pakankami ir reprezentatyvūs. Tyrimo laikotarpis turi būti ne trumpesnis kaip 5 metai Analizuojami Lietuvoje ir (ar) užsienyje atliktų mokslinių tyrimų rezultatai, statistiniai duomenys ir kita svarbi literatūra nagrinėjama tema. Analizė atliekama mokslinę ir kitą medžiagą sugrupavus pagal bendruosius nagrinėjamos temos klausimus, analizuojamos sąvokos, teoriniai modeliai ir jų elementai nagrinėjamos temos aspektu, nurodomi pastebėti prieštaravimai, pateikiami ir palyginami skirtingi autorių požiūriai ir argumentai. Atlikus analizę nustatoma mokslinė problema, kuri bus sprendžiama magistrantūros baigiamajame darbe. Šioje darbo dalyje gali būti keliama mokslinė hipotezė (-ės) Remiantis esamomis teorijomis ir tyrimo metodais analizuojama suformuluota problema, pasiūlomi teoriniai ir metodiniai sprendimai, kurie gali būti originalūs arba adaptuoti konkrečiai problemai spręsti. Jei reikia atliekami konkretūs empiriniai tyrimai, pasiūlomi teoriniai ir metodiniai sprendimai. Konkretizuojamas tyrimo objektas, atliekama pirminių ir antrinių informacijos šaltinių (žr. 13 priedą) pakankamumo ir reprezentatyvumo analizė. Jeigu pirminei informacijai surinkti reikalinga sociologinė apklausa, turi būti nustatyta minimali apklausos imtis, būtina tyrimo reprezentatyvumui pasiekti. Svarbu pateikti ir bendrą respondentų charakteristiką. Nurodoma tyrimo metodų ir informacijos šaltinių parinkimo logika. Jeigu tyrimai grindžiami sociologinės apklausos duomenimis, būtina paaiškinti, kokie apklausos klausimai tiesiogiai susiję su konkrečiu tyrimo etapu. Šioje darbo dalyje taip pat gali būti keliama mokslinė hipotezė (-ės) Pateikiami ir analizuojami gauti tyrimų rezultatai, atskleidžiamas jų priežastingumas, paaiškinama tarpusavio sąveika ir ryšys su iškeltu tyrimo uždaviniu (-iais), galutiniu tikslu bei moksline problema ar hipoteze. Jeigu tyrimui naudojami pirminiai ir antriniai informacijos šaltiniai, tai rezultatai pateikiami pagal visus informacijos šaltinius, nurodant jų tarpusavio sąveiką Išvados turi atspindėti kiekvieno iškelto uždavinio sprendimo rezultatus, turi būti atsakyta į pagrindinį darbo tikslo klausimą. Jeigu darbe yra keliama hipotezė (-ės), išvadose turi būti pateikiamas tyrimais pagrįstas jų patvirtinimas arba atmetimas Įvadas Teorinė dalis Analitinė dalis Rezultatai ar projektinė dalis Išvados Magistrantūros studijų baigiamajame darbe turi būti tokia dėstymo seka: antraštinis lapas (3 priedas), rektoriaus įsakymu patvirtinta baigiamųjų darbų ir egzaminų vertinimo komisijos sudėtis (3 priedo tęsinys), santraukos (lietuvių ir užsienio kalbomis) (6 priedas), turinys (7 priedas), pagrindinių sąvokų žodynėlis (11 priedas), baigiamojo darbo sudėtinės dalys (6 lentelė), literatūros sąrašas (10 priedas), priedai (jei būtini). Paskutiniojo (kieto viršelio) lapo vidinėje pusėje reikia priklijuoti A5 formato voką, į jį įdėti vadovo atsiliepimą ir oponento recenziją bei katedros posėdžio protokolo išrašą dėl leidimo ginti darbą. 12 2. BENDRIEJI DARBŲ RENGIMO REIKALAVIMAI Visi rašto darbai turi būti spausdinami kompiuteriu, Times New Roman 12 punkto šriftu, rašant 1,5 eilėtarpiu. Tekstas rašomas vienoje A4 formato (210x297 mm) popieriaus lapo pusėje, lygiuojant pagal abu kraštus. Paraštės paliekamos tokios: kairioji – 30, dešinioji – 15, viršutinė ir apatinė – po 20 mm. Darbo dalių pavadinimai užrašomi didžiosiomis, skyrių ir poskyrių mažosiomis raidėmis (išskyrus pirmąją antraštės raidę). Darbo dalių pavadinimai užrašomi naudojant 14 punktų šriftą, skyrių ir poskyrių šriftas – 12 punktų, paryškintas. Darbo dalys (išskyrus įvadą ir išvadas), skyriai ir poskyriai numeruojami. Lentelės ir iliustracijos gali būti pateikiamos ne didesniame kaip A3 (420x594 mm) formato lape. Didesnio nei A4 formato lentelės ir iliustracijos talpinamos prieduose pagal jų analizavimo darbe nuoseklumą. Darbo dalys pradedamos rašyti naujame puslapyje. Skyrių ir poskyrių pavadinimai turi būti rašomi tame puslapyje, kur yra nors kelios eilutės teksto. Skyrių ir poskyrių pavadinimai rašomi lapo viduryje. Darbo dalių, skyrių ir poskyrių pavadinimus nuo teksto turi skirti vienos eilutės tarpas. Nei skyrius, nei poskyris nepradedamas ir nebaigiamas lentele ar paveikslu – jie baigiami tekstu. Visi darbo puslapiai (įskaitant titulinį puslapį, lenteles, iliustracijas, priedus, esančius atskiruose puslapiuose) turi būti sunumeruoti. Pirmuoju darbo puslapiu skaičiuojamas antraštinis lapas (jame pirmojo puslapio numeris nerašomas). Puslapio numeris rašomas arabiškais skaitmenimis viršutinės paraštės viduryje be skyrybos ženklų. Fizikiniai dydžiai žymimi tarptautinės vienetų sistemos (SI) vienetais. Pagrindiniai fizikinių dydžių vienetai ir jų žymėjimai pateikti standartuose LST ISO 31 Dydžiai ir vienetai ir LST ISO 1000 SI vienetai ir jų kartotinių bei tam tikrų kitų vienetų vartojimo rekomendacijos (12 priedas). Nurodant tekste keletą skaičių, kurių matavimo vienetas vienodas, pastarasis pateikiamas po paskutiniojo skaitmens (pvz., 2009 m. parduotų kiaulių vidutinis svoris – 110, galvijų – 450, avių – 50 kg). Jei tekste pateikiami skaičiai turi matavimo vienetus, juos reikia rašyti skaitmenimis (pvz., 250 Lt), jei neturi, – žodžiais (pvz., ,,Sąnaudos padidėjo tris kartus“). Jei tekste rašoma suma didesnė už tūkstantį, rekomenduojama rašyti skaitmenimis ir žodžiu (pvz., 5 tūkst. Lt, o ne 5000 Lt, 1 mln. Lt, o ne 1000000 Lt). Dešimtainėms trupmenoms žymėti rašomi kableliai (pvz., 0,256). Rašant darbą patariama: • • apibūdinant tą patį reiškinį nenaudoti sinonimų, taip pat tarptautinių žodžių ir terminų, jeigu netrumpinti fizikinių dydžių vienetų pavadinimų, kai jie rašomi be skaičių (išskyrus lenteles yra lietuviški; ir formules); • 13 nenaudoti rašybos taisyklių ir standartų nenumatytų santrumpų (jeigu darbe naudojama tokia žodžių trumpinimo ar sąvokų sistema, turi būti sudarytas santrumpų ir specialių terminų sąrašas su jų paaiškinimais); • • • • • • nenaudoti tekste minus (-) ar plius (+) ženklų. Vietoje šių ženklų tekste rašytinas žodis tekste nenaudoti be skaičių šių matematinių ženklų: ≤ (mažiau arba lygu), ≥ (daugiau arba „minus“ arba ,,plius“; lygu), ≠ (nelygu), taip pat ir %; nenaudoti standartų indeksų (LST, ISO) be jų registracijos numerio; prie matavimo vieneto nerašyti jo pavadinimo (pvz., turėtų būti 5 ha dobilienos, o ne 5 ha rašto darbuose naudoti veiksmažodinės formos neveikiamosios nuosakos bevardės giminės gauti tyrimo rezultatai darbe pateikiami lentelių ar paveikslų formos. Duomenų pateikimo ploto dobilienos); dalyvį (pvz., apibendrinant nustatyta; išanalizavus tyrimo rezultatus, galima teigti ir pan.); formų dubliuoti nereikia, t. y. tie patys tyrimo duomenys turi būti pateikiami arba lentelėje, arba paveiksle. Lentelės. Lentelės numeruojamos arabiškais skaitmenimis didėjimo tvarka. Lentelės numeris, žodis ,,lentelė“ rašomas prieš jos pavadinimą. Po žodžio ,,lentelė“ rašomas taškas. Lentelės pavadinimas užrašomas mažosiomis raidėmis (išskyrus pirmąją raidę) centruojant, po pavadinimo taškas nerašomas. Šrifto dydis 12 punktų, paryškintas. Lentelės antraštė turi būti trumpa, bet privalo atspindėti jos esmę. Pavadinimas turi apimti tris klausimus: kas, kur, kada (jei lentelės skiltyse nurodomi metai, jie nekartojami pavadinime). Trumpinti žodžius (išskyrus visuotinai priimtus) lentelės antraštėse neleidžiama. Lentelės skilčių antraštės pradedamos rašyti didžiosiomis raidėmis, o paantraštės – mažosiomis. Lentelės antraščių ir paantraščių pabaigoje skyrybos ženklai nerašomi. Tekstas lentelėse turi būti rašomas per vieną intervalą, šrifto dydis – 10 punktų, lygiuojama prie kairiojo skilties krašto. Jeigu lentelėje pateikiami skaičiai turi vienodus matavimo vienetus, šie nurodomi lentelės antraštėje be kablelio. Kai matavimo vienetai skirtingi, jie nurodomi prie kiekvieno rodiklio. Pateikiant žmonių, gyvulių, inventoriaus skaičių, matavimo vienetai nerašomi. Lentelėse matavimo vienetų ir eilės numerio skilčių neturi būti. Stulpeliuose vienetai rašomi po vienetais, dešimtys – po dešimtimis ir t. t. Po kablelio rašomas vienodas skaitmenų skaičius. Visi lentelės langeliai turi būti užpildomi. Kai nėra reiškinio, rašomas brūkšnys, kai rodikliai neskaičiuojami – „x“, kai apskaičiuotas rodiklis labai mažas – ,,0“, kai duomenų negauta – „…“. Jeigu rodiklio pavadinimas užrašomas keliose eilutėse, tai skaičiai rašomi paskutinės eilutės lygyje. 14 Kai lentelės sudaromos remiantis kitų autorių medžiaga, lentelės pavadinimo pabaigoje nurodoma, kad sudaryta autoriaus pagal literatūros šaltinius pvz., (Jonaitis, 2007). Darbe pateikiant kitų autorių publikuotas lenteles ir paveikslus, būtina tiksliai nurodyti jų šaltinį. Jeigu lentelę ar paveikslą parengė pats darbo autorius, po lentelės ar paveikslo pavadinimu būtina įrašyti skliaustuose (sudaryta autoriaus). Jeigu lentelė viename puslapyje netelpa, tai naujame puslapyje nurodomas lentelės numeris ir rašoma ,,lentelės tęsinys“. Į lentelės tęsinį perkeliami skilčių pavadinimai, buvę nurodyti lentelės pradžioje. Lentelės talpinamos puslapyje, kuriame jos aptariamos, arba gretimame. Lentelės turi būti sudaromos ir talpinamos taip, kad jas galima būtų skaityti nesukiojant darbo arba pasukant puslapį pagal laikrodžio rodyklę. Lentelių pavyzdžiai pateikti 8 priede. Formulės. Formulės turi būti parašytos programa Equation Editor. Formulės tekste centruojamos. Jų simboliai ir skaitmeniniai koeficientai turi būti paaiškinti po formule tokia tvarka, kaip užrašyta formulėje. Aiškinimas pradedamas žodžiu ,,čia“, rašomu mažąja raide naujoje eilutėje be įtraukos ir po juo nerašomas skyrybos ženklas. Gali būti naudojami visuotinai pripažinti formulių simboliai arba standartų patvirtinti ženklai. Formulės simbolis gali turėti tik vieną reikšmę, kitoje darbo vietoje jam negalima suteikti naujos reikšmės. Jeigu tekste yra daugiau negu viena formulė, jos turi būti sunumeruotos. Formulės numeris rašomas skliausteliuose paskutinės formulės eilutės lygyje, eilutės pabaigoje, pvz.: d= i =1 n n ∑ Li d i ∑ Li i =1 ; (1) čia d − atitinkamos gamybinės augalų grupės (grūdinių augalų arba iš jų javų, arba ankštinių augalų grūdams, arba daržovių) vidutinis derlingumas; Li − atitinkamos gamybinės augalų grupės (grūdinių augalų arba iš jų javų, arba ankštinių augalų grūdams, arba daržovių) pasėlių plotas ha; di − atitinkamos gamybinės augalų grupės (grūdinių augalų arba iš jų javų, arba ankštinių augalų grūdams, arba daržovių) derlingumas 100 kg/ha; i = 1,2,...,n − atitinkamos gamybinės grupės augalai. Darbo iliustravimas. Darbe esančios diagramos, fotografijos, schemos ir kitos iliustracijos vadinamos paveikslais. Mažesnio negu A4 formato nuotraukos turi būti pateiktos ant A4 formato balto popieriaus lapo. Paveikslai talpinami po pastraipos, kur jie pirmą kartą paminėti ir taip, kad juos galima būtų skaityti nesukinėjant darbo arba, jei netelpa, pasukus puslapį pagal laikrodžio rodyklę. Paveikslai numeruojami arabiškais skaitmenimis didėjimo tvarka (jei jų yra daugiau negu vienas). Paveikslo numeris ir pavadinimas rašomi po paveikslu. Po numerio rašomas ,,pav.“ ir 15 pavadinimas, šrifto dydis – 12 punktų, paryškintas, centruojant. Paveiksle rašomi žodžiai, skaičiai ir simboliai pateikiami Times New Roman šriftu 10 punktų dydžiu. Jeigu paveikslai sudėtingi ir juose pateikiamas daugiau negu vienas požymis, turi būti nurodyti sutartiniai ženklai ir paaiškinimai. Paveikslo pavadinimo pabaigoje nurodomas šaltinio autorius arba šaltinio pavadinimas ir jo išleidimo metai (pvz., (Jonaitis, 2007) arba (Statistikos departamentas, 2007). Paveikslo pavyzdys pateiktas 9 priede. Literatūros šaltinių pateikimas ir literatūros sąrašo sudarymas. Studijų rašto darbuose kiekvienas dokumentas ar informacijos šaltinis, kuriuo buvo pasinaudota duomenims gauti ar rengiant studijų rašto darbą, turi būti paminėti tekste. Studijų rašto darbo pabaigoje turi būti pateiktas literatūros sąrašas, o tekste – išnašos į kiekvieną literatūros sąraše pateiktą šaltinį. Literatūros sąraše pateikiamos informacijos šaltinių bibliografinės nuorodos. Nuorodose reikia pateikti privalomus elementus, kurie apibūdina dokumentą ar informacijos šaltinį ir naudoti tinkamą rašybą ir skyrybą. Privalomi elementai, apibūdinantys dokumentą ir turintys būti įtraukti į nuorodas: • • • • autorius (-iai), t. y. asmuo ar kolektyvas, atsakingas už dokumento turinį; antraštė, t. y. knygos ar jos skyriaus, žurnalo ar jo dalių (straipsnių) pavadinimas; išleidimo duomenys (vieta, leidėjas, metai); laikmenos rūšis (pvz., interaktyvus diskas ir pan.), nuorodos sudarymo data ir dokumento prieigos sąlygos (Prieiga per...) aprašant elektroninius dokumentus. Didžiosios raidės nuorodose rašomos pagal tos kalbos, kuria pateikiama nuoroda, taisykles. Autoriaus pavardė nuorodose visada rašoma didžiosiomis raidėmis. Autorių vardus galima trumpinti pateikiant tik jų inicialus, jeigu dėl to nebus sunku atpažinti asmenį. Nuorodose elementams atskirti turi būti tinkamai naudojami taškai, kableliai, kabliataškiai, dvitaškiai, skliausteliai ir kt. Skirtingi šriftai naudojami norint išryškinti svarbius nuorodos elementus. Pavyzdžiui, dokumento antraštė (pavadinimas) rašoma kursyvu. Nuorodos sudaromos pagal dokumento ar informacijos šaltinio tipą (knyga, straipsnis, disertacija ir t. t.). Bibliografinėje nuorodoje pateikti duomenys turi apibūdinti konkretų dokumentą, todėl informaciją apie naudojamus dokumentus reikia surinkti ir užsirašyti labai tiksliai iš dokumentų antraštinių puslapių, iš šaltinių (žurnalų, knygų ...), kuriuose atspausdintas naudojamas straipsnis, interneto svetainės ir kt. Studijų rašto darbo tekste reikia pateikti naudojamų informacijos šaltinių išnašas, kurios susieja citatą su nuorodomis literatūros sąraše. Iš viso naudojami trys išnašų pateikimo (citavimo) būdai, nuo kurių priklauso, kaip pateikiamos nuorodos literatūros sąraše. Šiuose metodiniuose patarimuose rekomenduojamas vienas citavimo būdas, būtent pagal jį pateikti įvairių dokumentų tipų bibliografinių nuorodų pavyzdžiai 10 priede. 16 Cituojant tekste lenktiniuose skliausteliuose pateikiamas pirmasis dokumento elementas (autorius arba antraštė) ir išleidimo metai. Pavyzdžiui, (Vanagas, 2004) arba (Psichologijos žodynas, 1993). Jei antraštė ilga, ją pateikiant išnašoje galima sutrumpinti, pvz.: (Informacinės..., 2006). Jei tokį pat elementą ir metus turi keli cituojami dokumentai, jie atskiriami mažosiomis raidėmis (a, b, c ir t. t.) po metų tuose pačiuose skliausteliuose, pvz., (Laužackas, 2005a). Kai pirmasis elementas įterpiamas į tekstą, tai skliausteliuose nurodomi tik metai, dar gali būti nurodomi cituojami puslapiai. Nelietuviškos pavardės išnašose (skliausteliuose) visada rašomos originalo kalba. Užsienio autorių lotyniškos pavardės tekste rašomos originalo kalba. Kirilica (rusų ir kt.) parašytas pavardes tekste reikia sulotyninti, o išnašose (skliausteliuose) parašyti tą pačią pavardę originalo kalba. Literatūros sąrašas pateikiamas studijų rašto darbo pabaigoje. Informacijos šaltinių nuorodos rūšiuojamos autorių (o jei autoriai nenurodomi, antraščių) abėcėlės tvarka ir numeruojamos iš eilės. Pirmiausiai sąraše pateikiami įrašai lotynišku šriftu (lietuvių, anglų, vokiečių, prancūzų ir kt. kalbomis), o po to kitais, pvz., kirilica (rusų ir kt. kalbomis). Aprašai kirilica netransliteruojami (nelotyninami). Literatūros sąraše pateiktose nuorodose po autoriaus pavardžių (jei nėra autorių, tuomet po antraščių) įterpiamos publikacijos datos. Išnašos tekste (pavyzdys) Darbuotojų motyvavimas yra sudėtingas reiškinys, todėl jam paaiškinti sukurta daug motyvacijos teorijų ir koncepcijų. Kaip teigia prancūzų mokslininkas Cuendet (2006), motyvavimas – tai iš sąmoningų ir nesąmoningų žmogaus jėgų kylanti energija, veikianti individo ryšius su užduotimi ir sąlygojantį jo elgesio darbe orientaciją ir pokyčius. Darbuotojų motyvavimas gali būti traktuojamas ir kaip elgsenos, veiksmų, veiklos skatinimo procesas, kurį sukelia įvairūs motyvai arba motyvų visuma (Psichologijos žodynas, 1994). Išanalizavus užsienio autorių (Berger, Luckmann, 1999; Cole, 1993) darbus apie darbuotojų potencialių galimybių panaudojimą, galima teigti, kad ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse darbuotojų galimybių funkcijas tiria psichologai arba sociologai, intensyviai bendradarbiaujantys su institucijų vadovais. Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis (Marcinkevičiūtė, 2003b), savivaldybėse darbuotojų motyvavimo sistemoms skiriamas nepakankamas dėmesys. Nuorodos literatūros sąraše: 1. BERGER, L.; LUCKMANN, T. 1999. Socialinis tikrovės konstravimas. Vilnius: Pradai. 2. COLE, G. 1993. Management: Theory and Practice. London: Guernesay Press. 3. MARCINKEVIČIŪTĖ, L. 2003a. Darbuotojų motyvavimo modeliai. Kauno r., Akademija: LŽŪU leidybos centras. 17 4. MARCINKEVIČIŪTĖ, L. 2003b. Lietuvos įmonių darbuotojų motyvavimo modelių ypatumai besikeičiančios rinkos sąlygomis: daktaro disertacija. Kauno r., Akademija: LŽŪU leidybos centras. 5. Psichologijos žodynas. 1993. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. 18 LITERATŪRA 1. ALIŠAUSKIENĖ, R. 2004. Kursinių, bakalauro ir magistro darbų rengimo vadovas. Šiauliai: ŠU leidykla. 2. BARŠAUSKIENĖ, V.; MAČERINSKIENĖ, J. 2006. Studijų darbų parengimo tvarka. Kaunas: Technologija. 3. ČERNIUS, V.; TERESEVIČIENĖ, M. 1996. Kaip rašyti magistro studijų baigiamąjį darbą. Kaunas: VDU. 4. DARGVAINIS, M. 2000. Metodiniai nurodymai studentų rašto darbams įforminti. Kauno r., Akademija: LŽŪU leidybos centras. 5. 6. 7. Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklės. 2001.Vilnius. GAPUTIENĖ, I. 2002. Socialinių mokslų studijų darbų rengimo tvarka. Kaunas. JANONIS, O. 2005. Bibliografinių nuorodų ir jų sąrašo sudarymo studijų bei mokslo darbuose metodika: (pagal Lietuvos standartus LST ISO 690 ir LST ISO 690-2). Vilnius. 8. KARDELIS, K. 2002. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kaunas: Technologija. 9. LAKIS, V. 2000. Magistro darbo rašymas. Vilnius: VU leidykla. 10. LILEIKIENĖ, A.; ŠAPARNIS, G. 2004. Magistro darbo rengimo metodika. Šiauliai: ŠU leidykla. 11. 12. 13. LST ISO 690-2 Informacija ir dokumentai. Bibliografinės nuorodos. 2-oji dalis. LST ISO 690:2002. Dokumentai. Bibliografinės nuorodos. Turinys, forma ir sandara. LST 1425:1996 Autorystė. Leidykla. Tekstai. Pagrindiniai terminai ir apibrėžimai. Elektroniniai dokumentai ir jų dalys. 1999. Vilnius: Lietuvos standartizacijos departamentas. 2002. Vilnius: Lietuvos standartizacijos departamentas. 1996. Vilnius: Lietuvos standartizacijos departamentas. 14. MAKŠTUTIS, A. 2000. Studijų baigiamųjų darbų rengimo metodiniai nurodymai ir patarimai. Klaipėda: KU leidykla. 15. PIROČKINAS, A. 1990. Administracinės kalbos kultūra. Vilnius: Mintis. J.; TAMOŠIŪNAS, T. 1998. Magistro darbo rengimo metodinės 16. RATKUS, rekomendacijos. Šiauliai: ŠU leidykla. 17. RIENECKER, L.; JORGENSEN, P. 2003. Kaip rašyti mokslinį darbą. Vilnius: Aidai. 18. RUŽEVIČIUS, J. 2003. Magistrantūros studijos ir magistro darbo rašymas. Vilnius: VU leidykla. 19. SEILIUS, A. 2002. Verslo vadybos magistro baigiamojo darbo (tezių) rengimo metodika. Klaipėda: KU leidykla. 20. ŽILINSKAS, P. 2003. Patarimai rengiantiems rašto darbus. Vilnius: VU leidykla. 19 PRIEDAI 1 priedas LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETO ………………………………. KATEDRA Vardenis PAVARDENIS …………………………… programos ……………… studijų ..... kurso ........ grupės studentas Studijų knygelės Nr. 090101 INFLIACIJOS SUSIDARYMO PRIEŽASTYS IR PASEKMĖS Makroekonomikos referatas Tikrino doc. dr. J. Adomaitis Akademija, 2010 20 2 priedas LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETO EKONOMIKOS KATEDRA Vardenis PAVARDENIS ŽEMĖS ŪKIO PRODUKTŲ RINKOS REGULIAVIMAS Pagrindinių universitetinių studijų baigiamasis darbas Studijų sritis: Socialiniai mokslai Studijų kryptis: Ekonomika Studijų programa: Žemės ūkio ekonomika Akademija, 2010 21 2 priedo tęsinys Baigiamųjų darbų ir egzaminų vertinimo komisija: (Patvirtinta Rektoriaus įsakymu Nr. …, 2010 m. kovo 8 d.) Pirmininkas prof. habil. dr. A. Pavardenis, Vilniaus universitetas Nariai: 1. 2. 3. 4. 5. Prof. habil. dr. B. Pavardenis, Lietuvos žemės ūkio universitetas Prof. habil. dr. C. Pavardenis, Lietuvos žemės ūkio universitetas Doc. dr. D. Pavardenis, Lietuvos žemės ūkio universitetas Doc. dr. E. Pavardenis, Lietuvos žemės ūkio universitetas Doc. dr. F. Pavardenis, Lietuvos žemės ūkio universitetas Mokslinis vadovas doc. dr. B. Pavardenis, Lietuvos žemės ūkio universitetas Recenzentas doc. dr. V. Pavardenis, Lietuvos žemės ūkio universitetas Katedros vedėjas doc. dr. D. Pavardenis, Lietuvos žemės ūkio universitetas 22 3 priedas LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETO APSKAITOS IR FINANSŲ KATEDRA Vardenis PAVARDENIS PRIVAČIŲ PENSIJŲ FONDŲ INVESTAVIMO STRATEGIJŲ TYRIMAS Magistrantūros studijų baigiamasis darbas Studijų sritis: Socialiniai mokslai Studijų kryptis: Vadyba ir verslo administravimas Studijų programa: Žemės ūkio buhalterinė apskaita ir finansai Akademija, 2010 23 3 priedo tęsinys Baigiamųjų darbų ir egzaminų vertinimo komisija: (Patvirtinta Rektoriaus įsakymu Nr. …, 2010 m. kovo 15 d.) Pirmininkas prof. habil. dr. A. Pavardenis, Vilniaus universitetas Nariai: 1. 2. 3. 4. 5. Prof. habil. dr. B. Pavardenis, Lietuvos žemės ūkio universitetas Prof. habil. dr. C. Pavardenis, Lietuvos žemės ūkio universitetas Doc. dr. D. Pavardenis, Lietuvos žemės ūkio universitetas Doc. dr. E. Pavardenis, Lietuvos žemės ūkio universitetas Doc. dr. F. Pavardenis, Lietuvos žemės ūkio universitetas Mokslinis vadovas doc. dr. B. Pavardenis, Lietuvos žemės ūkio universitetas Recenzentas doc. dr. V. Pavardenis, Lietuvos žemės ūkio universitetas Katedros vedėjas doc. dr. D. Pavardenis, Lietuvos žemės ūkio universitetas Oponentas doc. dr. F. Pavardenis, Lietuvos žemės ūkio universitetas 24 4 priedas LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETO ŽEMĖS ŪKIO EKONOMIKOS STUDIJŲ PROGRAMOS III KURSO STUDENTAS (Ė) VARDENIS PAVARDENIS TVIRTINU Ekonomikos katedros vedėjas (a) _________________________________ (parašas) _________________________________ (vardas ir pavardė) 2010 m. kovo 10 d. KURSINIO DARBO / PROJEKTO UŽDUOTIS 1. Tema ______________________________________________________________________ _____________________________________________________________________________ 2. Turinys _____________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ 3. Sąlygos ir pagrindiniai nurodymai ____________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ _______________________________________________________________________________ 4. Darbo apimtis _______________________________________________________________ Darbo baigimo terminas 20__ m. _____________________________________ d. Užduoties gavimo data 20__ m. ______________________________________ d. Studentas (ė) Darbo vadovas(ė) ____________________ _______________________ (parašas) (vardas, pavardė) ____________________ _______________________ (parašas) (vardas, pavardė) 25 5 priedas LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETO ŽEMĖS ŪKIO EKONOMIKOS STUDIJŲ PROGRAMOS STUDENTAS (Ė) VARDENIS PAVARDENIS TVIRTINU Ekonomikos katedros vedėjas (a) _________________________________ (parašas) _________________________________ (vardas ir pavardė) 2010 m. kovo 10 d. PAGRINDINIŲ UNIVERSITETINIŲ STUDIJŲ (BAKALAURO) BAIGIAMOJO DARBO UŽDUOTIS 1.Tema__________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ Patvirtinta EVF dekanės įsakymu Nr. , 20 m. d. 2.Turinys________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ 3. Darbų kalendorinis planas Etapai Terminai Pastabos Darbo baigimo terminas 20 Užduoties gavimo data 20 Studentas (parašas ) m. m. d. d. (vardas ir pavardė) ________________________________ Darbo vadovas _________________________________________________________ (parašas) (vardas ir pavardė) Katedros išvada _______________________________________________________________ Protokolo Nr. Data ____________ Katedros vedėjas (a) ___________________________________________________________ (parašas) (vardas ir pavardė) 26 6 priedas SANTRAUKA (angl. SUMMARY, pranc. RÉSUMÉ, rus. РЕЗЮМЕ, vok. ZUSAMMENFASSUNG) Vardenis PAVARDENIS Darbo pavadinimas Pagrindinių universitetinių/magistrantūros studijų baigiamasis darbas (angl. Final workof University Undegradeduate Studies, pranc. La thèse finale des études générales, vok. Abschlussarbeit), 60 puslapių (angl. Pages, pranc. Pages, vok. Seiten), 5 paveikslai (angl. Figures, pranc. Figures, vok. Bilder), 3 lentelės (angl. Tables, pranc. Tableaux, vok. Tabellen), 25 literatūros šaltiniai (angl. References, pranc. Sources de bibliographie, vok. Literaturquellen), 2 priedai (angl. Appendixes, pranc. Annexes, vok. Anlagen), lietuvių kalba. PRASMINIAI ŽODŽIAI (angl. KEY Words, pranc. MOTS CLÉS, vok. STICHWÖRTER) Tyrimo objektas (angl. Research object, pranc. Objet de recherche, vok. Untersuchungsobjekt) Tyrimo tikslas (angl. Research aim, pranc. But de travail, vok. Ziel der Arbeit) Uždaviniai (angl. Objectives, pranc. Tâches, vok. Aufgaben) Tyrimo metodai (angl. Research methods, pranc. Méthodes de recherches, vok. Untersuchungsmethode) Tyrimo rezultatai (angl. Research results, pranc. Results de recherches, vok. Untersuchungsergebnisse) (trumpai pateikiama, kas buvo tirta visose baigiamojo darbo dalyse ir kokie gauti rezultatai): • • • • pirmojoje darbo dalyje (išnagrinėtas, pateiktas, atliktas ir pan.) antrojoje darbo dalyje (išnagrinėtas, išanalizuotas, nustatytas, atliktas ir pan.) trečiojoje darbo dalyje (pateiktas, įvertintas, numatytas, pasiūlytas ir pan.). pagrindinės išvados arba teorinė ir praktinė darbo reikšmė. * Magistrantūros studijų baigiamajame darbe nurodyti, kur ir kada buvo pristatyti ir/ar publikuoti darbo tyrimų rezultatai. Rekomenduojama santraukos apimtis – 1-2 puslapiai. 27 7 priedas TURINYS ĮVADAS ................................................................................................................…….......…..... 3 1. NEDARBAS KAIP MAKROEKONOMINĖ PROBLEMA ………………………..…........ 5 1.1. Nedarbo rūšys ……..………………………………………………………................... 5 1.2. Nedarbo problema pasaulinėje praktikoje ………...……………………..................... 10 2. NEDARBO PROBLEMA IR JOS DINAMIKA LIETUVOJE ……………........................ 14 2.1. Pagrindinės bedarbystės priežastys Lietuvoje ……………...……….......………........ 14 2.2. Nedarbo lygio kitimas ……………………………………………..………................ 17 1 2.3. Užimtumo skirtumai regioniniu aspektu …………………..........…………................ 20 2 2.4. Nedarbo ypatybės skirtingose gyventojų grupėse ………..………………………...... 23 3 2.5. Darbo rinkos perspektyvos Lietuvoje ………………..…………………………........ 25 3. NEDARBO PROBLEMOS SPRENDIMAS …………………………….……......………. 30 3.1. Pasyviųjų priemonių naudojimas darbo rinkos politikoje ………...………………..... 30 3.2. Aktyviųjų priemonių naudojimas darbo rinkos politikoje ...........………………….... 35 IŠVADOS ………………….. ………………………………………………………...………. 40 LITERATŪROS SĄRAŠAS …………………………………………………..............…....… 41 PRIEDAI …………………………………………………………………………............……. 42 28 8 priedas 1 lentelė. Lietuvos bendrasis vidaus produktas ir jo struktūra (Lietuvos statistikos metraštis, 2008) BVP mln. Lt 2004 m. 2008 m. 25240,3 49047,6 20141,6 38153,0 5098,7 10894,6 22644,2 36499,6 8616,7 13872,3 7051,9 13276,2 855,2 1505,9 62697,8 111189,8 BVP struktūra proc. 2004 m. 2008 m. 40,3 44,1 32,1 34,3 8,1 9,8 36,1 32,8 13,7 12,5 11,2 11,9 1,4 1,4 100,0 100,0 Ekonominės veiklos rūšys Kompensacija dirbantiesiems: algos ir atlyginimai socialiniai darbdavių įnašai Likutinis perteklius ir mišriosios pajamos Pagrindinio kapitalo vartojimas Gamybos ir importo mokesčiai Subsidijos (minus) Iš viso 2 lentelė. N rajono M žemės ūkio įmonės grūdų pardavimo pajamos (sudaryta autoriaus pagal M žemės ūkio įmonės duomenis) Pajamų absoliutiniai pokyčiai tūkst. Lt baziniai grandininiai iš jų dėl iš iš jų dėl viso kiekio kainos kiekio kainos x -106,2 0,7 x 52,1 243,2 x -54,1 298,0 x -106,2 181,2 x 52,1 116,8 Metai 2007 2008 2009 Parduota grūdų t 629,1 260,4 631,6 Grūdų kaina Lt/t 288 488 673 Pajamos tūkst. Lt 181,2 127,1 425,1 iš viso x -54,1 243,9 29 9 priedas 14,0 12,1 12,0 Nedarbo lygis proc. 10,0 8,0 6,0 4,0 2,0 0,0 2004 2005 2006 2007 2008 Metai 9,7 8,6 7,6 6,0 5,5 6,0 4,2 6,1 5,7 Kaime Mieste 1 pav. Nedarbo lygis Lietuvos kaime ir mieste 2004 – 2008 m. proc. (sudaryta autoriaus pagal Statistikos departamento informaciją) 30 10 priedas Bibliografinių nuorodų pavyzdžiai įvairių rūšių dokumentams Vieno autoriaus knyga ALEKNEVIČIENĖ, V. 2007. Finansų valdymo pagrindai: praktinės užduotys. Kauno r., Akademija: LŽŪU leidybos centras. ALCHIAN, A.A. 1977. Economic Forces at Work. Indianapolis, Ind.: Liberty Press. Dviejų ir trijų autorių knyga KASIULIS, J.; BARVYDIENĖ, V. 2004. Vadovavimo psichologija. Kaunas: Technologija. KRIŠČIŪNAS, K; DAUGĖLIENĖ, R. 2006. Žiniomis grįstos ekonomikos link: žinių skvarba ir raiška. Kaunas: Technologija. BAGDANAVIČIUS, J; GRIGAS, R; SENKUS, V. 2006. Vadybos sociologijos aspektai. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla. Keturių ir daugiau autorių knyga KUMPIKAITĖ, V. ir kt. 2006. Vadybos pagrindų savarankiški darbai. Kaunas: Technologija. KUBILIUS, V., et al. 1997. Lithuanian literature. Vilnius: Vaga. Kolektyvinio autoriaus knyga (arba autorius nepaminėtas) Buhalterinės apskaitos pagrindai: praktinių užsiėmimų užduotys ir metodiniai patarimai. 2004. Kauno r., Akademija: LŽŪU leidybos centras. Global development of organic agriculture. 2006. Wallingford, UK Cambridge. 2000 m. darytų augalininkystės bandymų duomenys. 2001. Akademija (Kėdainių r.): Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba. Daugiatomio leidinio tomas arba dalis LIUBERTIENĖ, J. 2003. Aukštosios matematikos konspektas agronomijos fakulteto studentams: D.2. Tikimybių teorija ir matematinė statistika. Kauno r., Akademija: LŽŪU leidybos centras. Lietuvių enciklopedija. 1965. T. 32. Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla. Disertacija VALATKAITĖ, I. 2004. Žinių naudojimo verslo informacinėse sistemose tyrimas: daktaro disertacija. Vilnius. Disertacijos santrauka ŠMATAS, R. 2006. Migration activity and abundance of aphids (Aphididae) and thrips (Thysanoptera) in cereals and their control: summary of doctoral dissertation. Kauno r., Akademija: LŽŪU leidybos centras. 31 Teisės aktai Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. 1999 m. gegužės 18 d. Nr. VIII-1185. Valstybės žinios, 1999, nr. 50–1598. Dėl valstybės tarnautojų mokymo programų patvirtinimo: Valstybės tarnybos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymas. 2010 m. sausio 22 d. Nr. 27MP-24. Valstybės žinios, 2010, nr. 12–611. Dėl Lietuvos nacionalinės informacinės visuomenės plėtros koncepcijos patvirtinimo: Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas. 2001 m. vasario 28 d. Nr.229. Valstybės žinios, 2001, nr. 20– 652. Standartas LST EN ISO 9000:2007. Kokybės vadybos sistemos. Pagrindai ir aiškinamasis žodynas (ISO 9000:2005) = Quality management systems. Fundamentals and vocabulary (ISO 9000:2005). Vilnius: Lietuvos standartizacijos departamentas. Patentas UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „KATRA“. Elektromagnetinis šilumos ir vandens kiekio skaitiklis. Int. Cl7: G 01 K 17/16. Lietuvos patentas, 4851. 2001 10 25 Straipsnis iš knygos ar daugiatomio leidinio VALIULIS, S. 1992. Kino kritika. Iš Žurnalisto žinynas. Kaunas, p.105–108. NAVASAITIS, A. Uosis. 1988. Iš Tarybų Lietuvos enciklopedija. Vilnius, p.379. WRIGLEY, E.A. 1968. Parish registers and the historian. In STEEL, DJ. National index of parish registers. London, p.155–167. Pranešimas konferencijos medžiagoje TAUTKEVIČIENĖ, G; ŠARLAUSKIENĖ, L; DZINGIENĖ, V. 2007. Informacinio raštingumo kursas virtualioje aplinkoje: patirtis ir vertinimai. In Advanced Learning Technologies and Applications ALTA'2007: conference proceedings. Kaunas, p. 214–224. Straipsnis žurnale ar tęstiniame mokslo leidinyje ADAMONIENĖ, R. 2007. Ugdymo proceso vadybinio funkcionalumo didinimas. Vagos: mokslo darbai, t. 74 (27), p. 27–33. ANDRIUŠČENKA, J. 2003. Srategic entrepreneurship: conceptual attitude in management paradigm. Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai, nr. 26, p.7–25. VELICHKA, R.; RIMKEVICHENE, M.; MARTSINKYAVICHENE, A. 2006. Changes in the properties of a loamy Gleyic Cambisol as related to the saturation of crop rotations with rape. Eurasian Soil Science, vol. 39, no. 9, p. 1002–2293. 32 AUGUSTAITIS, A., et al. 2007. Trend in Ambient Ozone and an Attempt to Detect Its Effect on Biota in Forest Ecosystem: Step I of Lithuanian Studies. The Scientific World Journal, vol. 7, p. 37–46. Elektroninės knygos, duomenų bazės ir kiti elektroniniai dokumentai RUTKAUSKIENĖ, D. 2006. Lietuvos virtualus universitetas: monografija [interaktyvus]. LieDM [žiūrėta 2010 m. vasario 2 d.]. Prieiga per internetą: . Lietuvių kalbos žodynas. 2005 [interaktyvus]. Vilnius, [žiūrėta 2010 m. vasario 2 d.]. Prieiga per internetą: . ALBREKTAITĖ, D. 2007. Kaimo plėtros administravimo studijų programos studentų karjeros valdymo galimybių studija: magistro tezės [interaktyvus]. Kaunas: Lietuvos akademinių bibliotekų tinklas [žiūrėta 2010 m. vasario 2 d.]. Prieiga per duomenų bazę LitETD: . Lietuviškos knygos metai.1998 [CD-ROM]. Vilnius: Matematikos ir informatikos institutas. Straipsnis iš elektroninės knygos ir pan. JANONIS, O. 2005. Spaudinių aprašo elementai ir jų pateikimo tvarka. Iš Bibliografinių nuorodų ir jų sąrašo sudarymo studijų bei mokslo darbuose metodika [interaktyvus]. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, p. 23–29 [žiūrėta 2010 m. vasario 2 d.]. Prieiga per internetą: . MCCONNELL, W.H. 1993. Constitutional History. In The Canadian Encyclopedia [CD-ROM]. Mcintosh’o versija 1.1. Toronto: McClelland & Stewart, c. Straipsnis iš elektroninio žurnalo, tęstinio leidinio, interneto portalo ir pan. VINCIŪNIENĖ, V.; RAULUŠKEVIČIENĖ, J. 2009. Lietuvos respondentinių ūkininkų ūkių techninio ir masto efektyvumo neparametrinis vertinimas. Vagos: mokslo darbai [interaktyvus], nr. 85(38), p. 39–46 [žiūrėta 2010 m. vasario 2 d.]. Prieiga per internetą: . DIEFENBACH, T. 2007. The managerialistic ideology of organisational change management. Journal of Organizational Change Management [interaktyvus], vol. 20, no. 1, p. 126–144 [žiūrėta 2010 m. vasario 2 d.]. Prieiga per duomenų bazę Emerald . Lietuvos ekonominė ir socialinė raida. 2009 [interaktyvus]. Lietuvos statistikos departamentas, [žiūrėta 2010 m. vasario 2 d.]. Prieiga per internetą: 33 11 priedas PAGRINDINIŲ SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS Ekologinis ūkininkavimas – tai ūkininkavimo sistema, grindžiama natūraliais biologiniais procesais ir medžiagomis, ir laiduojanti aukštos kokybės bei natūralesnių žemės ūkio produktų gamybą ir realizavimą (Ivanikova, Ruževičius, 2008). Finansinio sverto rebalansavimas – įmonės kapitalo struktūros koregavimas iki tikslinės kapitalo struktūros (Emery, Finnerty, Stowe, 2004). Kaimo bendruomenė – tam tikroje kaimo vietovėje gyvenančių žmonių grupė, turinti tam tikras bendras institucijas (mokykla, bažnyčia, bendruomenės centras ir kt.) ir besinaudojanti jų teikiamomis paslaugomis, ją vienija jų gyvenamosios vietovės pokyčių valdymo sprendimai, bendras vietovės tapatumo suvokimas, tarpusavio priklausomybė, kaimynystės ryšiai (Atkočiūnienė, 2004, 2010). Kaimo bendruomenės poreikiai – tai poreikiai, kurie grindžiami visų tos bendruomenės (tam tikros kaimo vietovės) narių asmeniniais poreikiais bei bendromis tam tikros kaimo vietovės gyventojų reikmėmis, trūkumais, nepritekliais (Atkočiūnienė, 2004, 2010). Kainų konvergencija – prekės ateities kainos ir momentinės kainos skirtumo mažėjimas artėjant pateikimo datai (Juozapavičienė, 2009). Kokybės vadyba – koordinuoti veiksmai, kreipiantys ir valdantys organizacijos veiklą, susijusią su kokybe (ISO 9000:2000); bendrosios valdymo funkcijos dalis, nustatanti kokybės politiką, tikslus ir pareigas bei tam naudojamas priemones – kokybės planavimą, kokybės valdymą, kokybės užtikrinimą ir kokybės gerinimą, remdamasi kokybės sistema (ISO 8402:1994). Modelis – schematinis sistemos, teorijos ar reiškinio aprašymas, aiškinantis jų žinomas ar spėjamas savybes, galimas naudoti tolesnėms jų studijoms (Balvočiūtė, 2007). Modeliavimas – tai objekto tyrimas, naudojant sudarytus modelius, formalus, supaprastintas reiškinio vaizdavimas (Valkauskas, 1995). Motyvavimas – konkrečių tarpusavyje susijusių aktyvinimo priemonių ir būdų visuma, naudojama darbuotojų suinteresuotumui ir aktyvumui didinti (Senge, 2004). Papildomas apyvartinis kapitalas – trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų, už kuriuos nemokamos palūkanos, skirtumas, parodantis, kiek trūksta finansavimo šaltinių papildomam trumpalaikiam turtui finansuoti (Aleknevičienė, 2009). Vertybės – tai esminiai įsitikinimai, kad konkretus elgesys ar egzistavimo būdas asmeniškai ar socialiai priimtinesnis už priešingo pobūdžio elgesį ar egzistavimo būdą (Rokeach, 2001). 34 12 priedas 1 lentelė. Dažniausiai vartojamų sąvokų santrumpos Matuojamas reiškinys Ilgis Pavadinimas milimetras centimetras metras kilometras sekundė minutė valanda diena metai gramas kilogramas tona litras kubinis metras kvadratinis metras aras hektaras metrai per sekundę kilometrai per valandą tonos kilometrai vatas kilovatas litas centas euras doleris laipsnis procentas vienetas tūkstantis milijonas milijardas apskritis savivaldybė rajonas kaimas gyvenvietė Žymėjimas mm cm m km s min. h d. m. g kg t l m3 m2 a ha m/s km/h tkm W kW Lt ct EUR USD 0 C proc. vnt. tūkst. mln. mlrd. apsk., apskr. sav., saviv. r. k. gv. Pavyzdys 5 mm 7 cm 10 m 15 km 30 s 15 min. 12 h 5 d. 2003 m. 100 g 8 kg 7t 4l 23 m3 46 m2 30 a 6 ha 5 m/s 55 km/h 6 tkm 40 W 15 kW 89 Lt 24 ct 46 EUR 50 USD 37 0 C 10 proc. 15 vnt. 10 tūkst. 2 mln. 5 mlrd. Kauno apsk. Kauno apskr. Kauno r. sav. Kauno r. saviv. Kauno r. Naudžiūnų k. Birštono vienkiemo gv. Laikas, trukmė Masė Tūris, talpa Plotas Greitis Krovinių apyvarta Galia Vertė, kaina Temperatūra Santykiniai dydžiai Absoliutiniai dydžiai Administraciniai – teritoriniai vienetai 35 13 priedas Pirminiai ir antriniai duomenys Tyrimai gali būti atliekami remiantis pirminiais ir antriniais duomenimis. Pirminiai duomenys – tokie, kurie renkami konkrečiai mokslinei problemai spręsti. Pirminiai duomenys pradedami rinkti ir kaupti paaiškėjus, kad problemai spręsti reikia išsamaus tyrimo. Pirminių duomenų privalumas tas, kad jie susieti su tiriamos problemos turiniu ir specifika. Pirminių duomenų rinkimo metodai: 1) 2) būdu; 3) stebėjimas: informacijos rinkimas stebint įvykius ar žmones (tyrimo dalyvius). Antriniai duomenys – tai informacija, kuri jau yra kitais tikslais anksčiau surinkta, užrašyta bei saugoma viena ar kita forma, gali būti prieinama ir panaudojama sprendžiant mokslinę problemą. Pradiniam tyrimui dažnai pakanka antrinių duomenų. Jei antrinių duomenų kiekis ir kokybė atitinka ir tenkina tyrimo reikmes, rinkti pirminių duomenų nereikia. Antriniai duomenys gali būti gaunami iš vidinių ir išorinių šaltinių. Antrinių duomenų rinkimas galimas iš: 1) 2) vidinių šaltinių – įmonių ar įstaigų metraščių, bibliotekų, darbuotojų asociacijų vidinės apskaitos ar raštvedybos ir t. t.; išorinių šaltinių – valstybinių (statistikos leidinių), viešų publikacijų, duomenų bazių ir t. t. Antriniai duomenys gali būti naudojami tik aiškinantis tyrimo reikmes, apimtis, turinį, esmę ir pan. Šių duomenų nepakanka, kai norima atlikti išsamų tyrimą. kokybinis tyrimas: nedidelės respondentų grupės nestruktūrizuotas pokalbis turint tikslą išsiaiškinti naujas idėjas ir hipotezes; apžvalginis (apklausos) tyrimas: informacijos gavimas struktūrizuotos apklausos