Medicininė fizika Kas sieja medicinos meną su tiksliųjų mokslų karaliene – Fizika? Kam fizikos žinios medicinos daktarui? Ar gyvieji organizmai paklūsta fizikiniams t.y. Gamtos dėsniams? Temperatūros matavimas Pulso matavimas Arterinio slėgio matavimas Matavimas: ūgio, svorio 1895 Pirmoji rentgeno nuotrauka Wilhelm Conrad Röntgen g. 1845, Nobelio premija 1901 Modernioji fizika. PET tomografas Modernioji fizika. Radiacinė terapija. Pasaulyje iš 20000 veikiančių dalelių greitintuvų – pusė taikoma medicinoje Literatūra: http://www.fbml.ff.vu.lt/node/8 J.Butrimaitė, A.Dementjev, G.Dikčius, R.Gadonas, J. Jasevičiūtė, V. Karenauskaitė, V. Sirutkaitis, V. Smilgevičius (2003). Vadovėlis – Fizika biomedicinos ir fizinių mokslų studentams 1 dalis, Vilnius, Vilniaus universiteto leidykla, 212psl. ISBN 9986-19-595-9. El. vadovėlis: ISBN 978-9955-33-538-2. J.Butrimaitė, A.Dementjev, G.Dikčius, R.Gadonas, J. Jasevičiūtė, V. Karenauskaitė, V. Sirutkaitis, V. Smilgevičius (2004). Vadovėlis – Fizika biomedicinos ir fizinių mokslų studentams 2 dalis, Vilnius, Vilniaus universiteto leidykla, 351psl. ISBN 9986-19-595-9. B. Kukšas, S. Vičas. Fizika. I t. Vilnius, Mokslas, 1987. B. Kukšas, S. Vičas. Fizika. II t. Vilnius, Mokslas, 1988. A. Tamašauskas. Fizika. I t. Vilnius, Mokslas, 1987. A. Tamašauskas, J. Vosylius. Fizika. II t. Vilnius, Mokslas, 1989. A. Tamašauskas, J. Vosylius, Č. Radvilavičius. Fizika. III t. Vilnius, Mokslas, 1992. M. S. Venslauskas. Biofizika. (Įvadas). Kaunas, KMA leidykla, 1996. J. Ašmenskas, A. Baubinas, V. Obelienis, B. Šimkūnienė. Aplinkos medicina. Vilnius, Avicena, 1997. R. Karazija. Fizika humanitarams. 1 dalis. Vilnius, TEV, 1996. R. Karazija. Fizika humanitarams. 2 dalis. Vilnius, TEV, 1997. Prieš 40 šimtmečių Herkulanumas 1 amžius, WC Herkulanumas 1 amžius, pirtis Senovės Graikija. Kraujo nuleidimas Viduramžiai Higiena, gramdikliai Auskultacija Anatomijos paskaita Chirurgija... Ioanis Sculteti, Armamentium Chirugiae, 1693. Kraujo transfuzija. Donoras – avis) 1860 kraujo nuleidimas Mokslo ir eksperimentinių metodų invazija medicinoje Levenhuko Mikroskopas (bakterijos, spermatozoidai) Antonie van Leeuwenhoek 1632 - 1723 Roberto Huko mikroskopas Robert Hooke, 1635-1703 Pirmieji slėgio ir drėgmės matuokliai Atomo sandara Vandenilio atomo elektrono “debesėlis” Elektrono pasiskirstymo H atome tikimybės funkcija Sir Isaac Newton 4-01-1643 – 31-03-1727 Spektro pobūdis hν = E1 - E2 Niels Henrik David Bohr g. 1885, 1913- elektronų orbitų modelis, 1922 – Nobelio premija E=mc2 Albert Einstein g. 1879, Nobelio premija 1921 Vandenilio atomo orbitalės Louis-Victor-Pierre-Raymond, 7th duc de Broglie, g. 1892, Nobelio premija 1929 Pagrindinis kvantinis skaičius n = 2πr/λ Elektrono ryšio energija atome En = - A/n2 Elektrono judesio orbita kiekio momentas L = √l(l-1) ·ħ ; čia ħ = h/2 π Vandenilio atomo spinduliuotės dažnis ν = R (1/k2 – 1/n2) Kai k = 1 , n - kinta nuo 2 iki ∞, gaunasi - Laimano serija Kai k = 2 , n - kinta nuo 3 iki ∞, gaunasi - Balmerio serija Kai k = 3, n - kinta nuo 4 iki ∞, gaunasi - Pašeno serija... h Max Planck g. 1858, Nobelio premija 1918 Tiriant Angstremo išmatuotų vandenilio spektro linijų bangų ilgius parašė empyrinę formulę λ = h m2/(m2-n2). Kai n = 2, h = 3.6456×10−7 m, o m gali būti = 3, 4, 5, 6. Taip pat jis nuspėjo galimas linijas kuomet m = 7, 8 …Vėliau tos linijos buvo rastos žvaigždžių spektruose. Johann Jakob Balmer 01.05.1825 -12.03.1898 Šveicarų fizikas S = 1/2 Wolfgang Ernst Pauli g. 1900 , Nobelio premija 1945 Orbita n l m s Orbitalė Elektro nų skaičius Viso elektronų orbitoje n K L 1 2 0 0 1 0 0 +1, 0, -1 +1/2, -1/2 +1/2, -1/2 +1/2, -1/2 s S p 2 2 6 2=2*12 8=2*22 M 3 0 1 2 0 1 2 3 0 +1, 0, -1 +2, +1, 0, -1, -2 0 +1, 0, -1 +2, +1, 0, -1, -2 +3, +2, +1, 0, -1, -2, -3 +1/2, -1/2 +1/2, -1/2 +1/2, -1/2 +1/2, -1/2 +1/2, -1/2 +1/2, -1/2 +1/2, -1/2 s p d s p d f 2 6 10 2 6 10 18 18=2*32 N 4 32=2*42 n = 1,2,3… l = 0,1,2,…(n-1) m = 0, ±1, ± 2… ± l s = ±1/2 Atrankos taisyklės ∆ n = ~ ∆l = ±1 ∆s = 0 Vandenilio atomo elektronų šuoliai Helio atomas Werner Heisenberg g. 1901, Nobelio premija 1932 Erwin Rudolf Josef Alexander Schrödinger g. 1887, Nobelio premija 1933 p - ryšys Sugerties ir emisijos šuoliai molekulėse H2O molekulė Metano molekulė S - ryšys Šredingerio katinas Kvantinės mechanikos paradoksas